Biržuvėnų dvaras, ilgus šimtmečius tylėjęs, nubudo — pirmą kartą po daugiau nei šimto metų jo menės vėl prisipildė muzikos, šviesos ir šnabždesių. Kristalinių sietynų atspindžiuose sušvito suknelės ir frakai, o parketo grindys atpažino seniai pamirštus žingsnius — kadrilius, polonezus, valso sūkurius. Susirinkusius svečius šokių visą vakarą mokė nuostabioji Eglė Kukytė

Grafų vakarienė buvo tarsi laiko užburta puota, kurioje pokalbiai pynėsi iš istorijos, paslapties ir šypsenų. Už uždarų durų „Salon du Futur“ kvietė pažvelgti į tai, kas dar tik ateis. Svečius į fotografijų atleje viliojo ne tik galimybė turėti neužmirštamą atsiminimą, bet ir charizmatiškasis fotografas Gintas Kavoliunas

Girdėjom, tąnakt tarp svečių sukiojosi ir Gorskių dvasios — tylūs šeimininkai, stebintys, kaip jų dvaras vėl kvėpuoja gyvenimu.

Biržuvėnų dvaras vėl pabudo iš ilgo sapno.

Tikimės, kad šis nuostabus renginys dar ne kartą spindės Biržuvėnų dvaro languose